Vitaminas D – saulės vitaminas
Vitaminas D, dažnai vadinamas „saulės vitaminu”, yra esminis elementas žmogaus organizmui, atliekantis svarbias funkcijas. Vitamino D nauda jau seniai neabejojama medicinoje.
Šis vitaminas tampa ypač svarbus dėl savo ryšio su saule. Vitaminas D yra unikalus tuo, kad jis gali būti gaminamas organizme, kai odą veikia saulės spinduliai. Kai saulės spinduliai liečia odą, jie pradeda konvertuoti į vitaminą D provitaminą, vadinamą dehidrocholesterolį, kuris vėliau keičiamas į aktyviąją vitaminą D formą. Todėl vitaminas D vadinamas saulės vitaminu, nes šis natūralus procesas vyksta, tik kai oda patiria saulės šviesą.
Vitamino D naudą organizmui sunku pervertinti. Jis atsakingas už daugelį svarbių biocheminių procesų, todėl svarbu stebėti jo kiekį organizme.
Vitamino D dalyvauja šiose žmogaus organizmo funkcijose:
• Padeda pasisavinti kalcį ir fosforą, atveria kaulinio audinio, dantų ir nagų ląsteles šiems mineralams priimti;
• normalizuoja cukraus kiekį kraujyje;
• greitina medžiagų apykaitą;
• sintetina monocitus, kurie valo kraują;
• skatina daugelio hormonų sintezę;
• gerina impulsų perdavimą tarp neuronų;
• daro įtaką embriono vystymuisi.
Vitamino D nauda akivaizdi – vartojant pakankamą kiekį vitamino D stiprėja kaulai ir raumenys, gerėja kraujo sudėtis, mažėja onkologinių susirgimų ir cukrinio diabeto rizika, stiprėja imunitetas, darbingumas, koncentracija, reguliuojasi skydliaukės ir širdies veikla, reguliuojasi kraujospūdis, mažėja plaukų ir odos sausumas.
Vitaminas D yra esminis kalcio ir fosforo įsisavinimui organizme. Vitamino D nauda pasireiškia tuo, kad jis labai svarbus kaulų sveikatai, nes prisideda prie kaulų mineralizacijos ir stiprina kaulus bei dantis. Be to, vitaminas D daro įtaką imuninei sistemai, padeda reguliuoti uždegiminius procesus ir yra svarbus širdies ir kraujagyslių sistemai.
Vitamino D tipai
Vitaminas D, arba kalciferolis, yra bendras biologiškai aktyvių medžiagų – riebaluose tirpių vitaminų D1, D2, D3, D4, D5, D6 – grupės pavadinimas. Iš jų du yra naudingi žmogaus sveikatai:
• ergokalciferolis (vitaminas D2) ir
• cholekalciferolis (vitaminas D3).
Ergokalciferolis į organizmą patenka iš išorės – kartu su augaliniu maistu (sultimis, grūdais, grybais). O štai cholekalciferolis sintetinamas pačiame organizme veikiant ultravioletiniams spinduliams. Todėl jis dar vadinamas natūraliu vitaminu. Jo taip pat yra gyvūninės kilmės maisto produktuose – riebiose žuvyse, kiaušinių tryniuose, svieste ir kt. Mokslinių tyrimų duomenimis, D3 žmogaus veikloje dalyvauja apie 30 % aktyviau, o tai reiškia, kad ši kalciferolio atmaina yra ypač naudinga.
Vitamino D trūkumas
Nepakankamas vitamino D kiekis gali sukelti įvairias sveikatos problemas. Vienu iš dažniausių trūkumo simptomų yra kaulų sveikatos problemos, tokių kaip osteoporozė ar osteomalacija. Taip pat gali sumažėti imuninės sistemos funkcija, padidėti širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Žinoma, kad vitaminas D organizme sintetinamas, kai į odą patenka tam tikru kampu, t. y. nuo 11 iki 14 val. Šis laikas vaikams gali sutapti su pietų miego laiku, o suaugusiesiems jis patenka į darbo valandas. Kiti veiksniai, mažinantys vitamino D kiekį, yra nuolatinis apsauginio kremo nuo saulės naudojimas vasarą ir žalingi įpročiai, pavyzdžiui, rūkymas ir per didelis alkoholio vartojimas.
Vitamino D stoką rodo suaugusiųjų simptomai
Vitamino D trūkumą galima nustatyti klinikiniais ir laboratoriniais tyrimais. Žemiau išvardinti simptomai turėtų būti signalas, kad laikas kreiptis į gydytoją:
• lėtinis nuovargis,
• dirglumas, nervingumas,
• išmatų sutrikimai,
• miego sutrikimai,
• dantų ėduonis,
• pablogėjęs regėjimas,
• kaulų masės mažėjimas ir kaulų trapumas,
• varginantis kaulų ir sąnarių skausmas,
• pernelyg didelis prakaitavimas pakaušio srityje,
• mėšlungis, raumenų traukimo skausmai,
• sausa, pleiskanojanti oda,
• apetito praradimas, anoreksija,
• antsvoris,
• dažnos kvėpavimo takų infekcijos.
Kaip matome, šiame sąraše išvardyti simptomai nėra specifiniai. Ir remiantis jais gali būti sunku nustatyti tikslią diagnozę. Todėl įtariant kalciferolio avitaminozę reikėtų atlikti 25-hidroksivitamino D (25(OH)D) tyrimą. Jei rodmenys yra 30-100 ng/ml intervale – nerimauti nereikia. Mažesnis nei 20-30 ng/ml rodmuo rodo vitamino D nepakankamumą, o mažesnis nei 10 ng/ml rodmuo diagnozuojamas kaip trūkumas – tokiu atveju turėtumėte nedelsiant imtis veiksmų.
Požymiai, rodantys vitamino D trūkumą, vaikų organizme
Kalciferolis dalyvauja embriono vystymesi ir įgimto imuniteto formavimesi, todėl vaikai šio vitamino turėtų gauti dar iki gimimo, intrauterininiu laikotarpiu. Vaikystėje, kai aktyviai formuojasi vaiko skeletas, dantys ir raumeninis kūnas, labai svarbus pakankamas vitamino D kiekis.
Vitamino D trūkumą vaikų organizme rodo šie simptomai:
• padidėjęs verksmingumas, susijaudinimas ir miego sutrikimai;
• sulėtėjęs augimas;
• vėlyvas fontanelės užsidarymas;
• svorio kritimas;
• gausus prakaitavimas, ypač miego metu;
• rachitas, kaulų sistemos pokyčiai (kreivos kojos, padidėjęs galvos dydis, plokščia užpakalinė galvos dalis, pernelyg išsipūtusi kakta).
Rizikos grupės
1. Pacientai, sergantys kepenų, inkstų ir žarnyno ligomis. Vitaminas D aktyvinamas kepenyse ir inkstuose, todėl procesas sutrinka šių organų ligomis sergantiems žmonėms.
2. Žmonės, turintys spuoguotą odą. Didelis melanino kiekis rausvoje arba įdegusioje odoje apsaugo ją nuo UV spindulių, todėl sumažėja sintetinamo cholekalciferolio kiekis.
3. Nėščios ir žindančios moterys. Besiformuojančiam embriono skeletui reikia didelio kiekio kalcio ir kalciferolio – jų jis gauna iš motinos organizmo. Žindymo metu kalcis taip pat pasišalina iš organizmo, todėl žindančioms motinoms paprastai trūksta vitamino D ir patariama vartoti papildomai.
4. Vyresni nei 60 metų žmonės. Su amžiumi blogėja žarnyno riebalų absorbcija, o tai turi įtakos riebaluose tirpaus vitamino D absorbcijai
5. Antsvoris. Kaip riebaluose tirpus vitaminas, kalciferolis ištirpsta riebaliniame audinyje, nespėjęs sudalyvauti daugelyje biocheminių procesų. Taigi vitamino D poreikis nutukusiems žmonėms yra didesnis
6. Vegetarams. Tai lengvai paaiškinama tuo, kad jų racione nėra gyvulinės kilmės maisto produktų, turinčių vitamino D.
Vitamino D perteklius
Kalciferolio persotinimo priežastis dažnai yra pernelyg didelis vitaminų vartojimas. Tokiu atveju pasireiškia hipervitaminozė, t. y. būklė, kai hidroksivitamino D rodiklis viršija 100 ng / ml.
Kalcio druskos pradeda kauptis raumenyse, vidaus organuose, odoje, o tai neigiamai veikia jų būklę ir veiklą. Hipervitaminozė sukelia regėjimo pablogėjimą, inkstų nepakankamumą ir akmenų atsiradimą.
Kai kurių jaunų motinų perdėtas domėjimasis vitaminais gali sukelti kalciferolio perteklių vaiko organizme. Todėl gydymas ir vaistų parinkimas vaikui turėtų būti atliekamas pediatro nurodymu. Jis atsižvelgia į naujagimio išvaizdą, taip pat į kūdikio maitinimo būdą. Pavyzdžiui, jei vaiką maitinate pieno mišiniais, į jų sudėtį jau įeina reikiamas vitamino D kiekis, o tai reiškia, kad vaistų nuo jo trūkumo nereikia vartoti. Tuo tarpu motinos piene, ypač žiemą, šio vitamino gali būti nepakankamai.
Kalciferolio pertekliaus požymiai vaikams ir suaugusiesiems yra šie:
• Nemiga;
• dažnas šlapinimasis, viduriavimas ir vėmimas;
• odos bėrimas;
• raumenų mėšlungis;
• dirglumas.
Be to, vaikams vitamino D perteklius sustiprina kitų ligų simptomus. Odos bėrimai ar skystos išmatos kartais klaidingai painiojamos su alergija vitaminui D. Iš tikrųjų tai tiesiog perdozavimas, kuris sutrikdo kepenų funkciją ir sukelia reakcijas, panašias į alergines reakcijas.
Kaip padidinti vitamino D kiekį organizme
Ypač svarbu gauti pakankamai vitamino D, ypač žiemą, kai saulės šviesos trūkumas yra paplitęs. Maisto šaltiniai, tokie kaip žuvis, kiaušiniai ir kepenys, taip pat gali prisidėti prie šio vitamino įsisavinimo, tačiau saulės spindulių įtaka lieka pagrindiniu šaltiniu.
Kalciferolio kiekį organizme galima padidinti deginantis saulėje ar po UV lempomis, vartojant vitaminu D turtingą maistą arba maisto papildus NUTRILITE™ vitaminas D
Ultravioletiniai spinduliai
Lengviausias ir natūraliausias būdas padidinti vitamino D kiekį – daugiau laiko praleisti saulėje. Ultravioletinių saulės spindulių spektrą sudaro trys spindulių dalys: UV-A, UV-B ir UV-C. Cholekalciferolio sintezei reikalingi B frakcijos spinduliai, kurie neprasiskverbia pro lango stiklą. Todėl juos rekomenduojama gaudyti tik gryname ore. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad debesys ir miestų smogas gali sulaikyti iki 50 % ultravioletinių spindulių.
Mažiausia saulės vonių trukmė turėtų būti 20-30 minučių per dieną nuo 11 iki 14 valandos. Deja, būtent šiomis valandomis vasarą yra didelė tikimybė nudegti saulėje. O apsauginio kremo nuo saulės, kurio SPF daugiau nei 8 vienetai, naudojimas blokuoja vitamino D gamybą. Todėl būtina subalansuoti deginimosi saulėje pavojus ir naudą.
Jei nėra galimybės būti saulėje, galite naudotis soliariumu. Ultravioletinių lempų spinduliai neprilygsta saulės spinduliams, tačiau iš dalies kompensuoja natūralios ultravioletinės šviesos trūkumą. Tačiau neprotingas naudojimasis soliariumu gali išprovokuoti priešlaikinį odos senėjimą, pigmentaciją ir net melanomos atsiradimą.
Kokiuose maisto produktuose yra vitamino D?
Maisto produktų, turinčių daug vitamino D, sąrašas
- Žuvų taukai
- Menkių kepenys
- Rausvoji lašiša ir kitos riebios žuvys
- Juodieji ikrai
- Kiaušinio trynys
- Ožkos pienas
- Sviestas
- Kietieji sūriai
Deja, mūsų gyvenimo būdas ne visada leidžia lengvai apskaičiuoti, kiek naudingų medžiagų yra mūsų mityboje. Tokiu atveju galite vartoti įvairius Amway vitaminų kompleksus, kurie padės palaikyti normalų dienos kalciferolio balansą.
NUTRILITE Omega-3 su vitaminu D – tai vaikams skirtos želė pastilės, kurias lengva nuryti, jos greitai tirpsta, gerai virškinamos ir nepalieka nemalonaus poskonio. Viena pastile patenkinama iki 80 % vitamino D paros dozės. NUTRILITE kramtomosiose pastilėse vaikams yra kalcio, magnio ir vitamino D, kurie būtini intensyviam augimui. Vienoje pastilėje yra maždaug 30 % kalciferolio paros dozės.
Kompleksas, sudarytas iš kalcio, magnio, NUTRILITE vitaminas D yra biologiškai aktyvus maisto papildas suaugusiesiems.
Vien kalcio vartojimas negali užtikrinti, kad kalcis pateks būtent ten, kur tikimasi, t. y. į kaulinį audinį. Be tinkamų pagalbininkų – magnio ir vitamino D – jis gali „pasiklysti” ir nusėsti kraujagyslių sienelėse arba aterosklerozinėse plokštelėse, taip priartindamas širdies ir kraujagyslių komplikacijas. Labai svarbu, kad veiktų kompleksas – trys komponentai vienu metu tam tikromis proporcijomis. Vitaminas D, kuris iš tikrųjų yra ne vitaminas, o prohormonas, reguliuoja kalcio kiekį kraujyje. Jei kalcio yra per mažai, jis skatina kaulų irimą ir išplauna kalcį iš kaulų. Jei vitaminas D nustato, kad kalcio yra pakankamai, pastarąjį pasisavina osteoblastai (kaulų ląstelės). Šiam procesui stabilizuoti reikalingas magnis. Didžioji trejybė garantuoja mums gražius plaukus, stiprius kaulus, tvirtus nagus ir dantis.
Nuolatinis vitamino D trūkumas maiste sukelia daug nemalonių pasekmių, tokių kaip:
• bronchų astma,
• reumatoidinis artritas,
• onkologiniai susirgimai,
• hipertenzija,
• migrena,
• cukriniu diabetu,
• aterosklerozė,
• širdies ir kraujagyslių ligos,
• imunodeficitas,
• alergijos,
• periodonto ligos,
• priešlaikinio gimdymo rizika.
Nuo vitamino D atradimo praėjo daugiau nei šimtas metų. Tačiau kasmet mokslininkai sužino apie naujas jo funkcijas. Jo vaidmuo gyvybinės veiklos procesuose yra labai didelis. Štai kodėl taip svarbu stebėti šios medžiagos kiekį organizme.
Vitaminas D turi esminę reikšmę žmogaus organizmui, prisidedant prie kaulų sveikatos, imuninės sistemos stiprinimo ir kitų svarbių funkcijų vykdymo. Todėl svarbu stebėti jo pakankamą kiekį organizme ir rūpintis, kad per visus metų laikotarpį būtų užtikrintas saulės šviesos poveikis.